Testamentai JAE: kodėl svarbu veikti laiku

Kas nutiks jūsų turtui JAE, jei taip ir nespėjote pasirūpinti testamentu

Dauguma žmonių, investuojančių JAE, kruopščiai apgalvoja, kaip į šią rinką įžengti.Gerokai mažiau jų pagalvoja apie tai, kas nutiks visam šiam turtui vėliau.

Jeigu registruoto testamento nėra, taikomos bendrosios JAE civilinės teisės paveldėjimo taisyklės. Turtas gali būti įšaldytas, kol nustatomi įpėdiniai ir teismas išduoda paveldėjimo teisę patvirtinantį dokumentą. Pagal bendrąją taisyklę 50 % turto atitenka pergyvenusiam sutuoktiniui, o likę 50 % lygiomis dalimis paskirstomi vaikams, nepriklausomai nuo jų lyties.

Tai yra sąžininga taisyklė. Tačiau tai vis tiek yra formulė, o formulė nežino, kuris iš vaikų pastaruosius dešimt metų faktiškai vadovavo verslui.

Didesnė problema dažniausiai būna laukimas.

Tarkime, kad bendrovės steigėjas buvo vienintelis asmuo, turėjęs teisę pasirašyti bendrovės banko sąskaitos dokumentus. Mėnesio pabaigoje reikia išmokėti atlyginimus. Reikia pasirašyti sutartį su tiekėju, pratęsti licenciją, o kiekvienam iš šių veiksmų būtinas sprendimas, kurio šiuo metu niekas neturi teisės priimti. Verslas nėra žlugęs. Jis tiesiog negali judėti pirmyn.

Yra dar du dalykai, kurie žmones dažnai užklumpa netikėtai. Pirma, bendroji nekilnojamojo turto nuosavybė čia automatiškai nesuteikia išgyvenusiam bendraturčiui teisės perimti mirusiojo dalį, todėl mirusio savininko dalis patenka į palikimą kaip ir visas kitas jo turtas. Antra, kilmės valstybėje sudarytas testamentas paprastai turi būti notariškai patvirtintas, legalizuotas, atestuotas ir išverstas, kol juo galima remtis JAE. Tai reiškia daugybę institucijų ir procedūrų būtent tuo metu, kai šeimai jų mažiausiai reikia.

JAE registruotas testamentas, pavyzdžiui, DIFC arba Abu Dabio Teismų departamento sistemoje, didžiąją dalį šių klausimų padeda išspręsti. Tai nėra didelis ar sudėtingas projektas. Tačiau jis veikia tik tada, jei juo pasirūpinama iš anksto.

Vis dėlto testamentas nepašalina pačios paveldėjimo procedūros. Jis nustato, kam turtas turi atitekti, tačiau nepanaikina būtinybės tą turtą faktiškai perduoti. Jei yra verslas, kuris tuo laikotarpiu turi toliau veikti, tai jau atskiras klausimas, prie kurio dar verta sugrįžti.